Jau įsivaizduoju jūsų mintis “agatą jau pakirto meilę” ;DDD  deje turiu nuvilti, tiesiog noriu pasidalinti mintimis šią  tema. Taigi, pastebėjau, kad meilė truputi tampa nuvalkiota tema, praradus savo unikalumą ir ypatingumą. O meilės diena (vasario 14) tapo  pigaus šlamšto ir popieriniu širdelių švente. Mano nuomone, meilė tai toks jausmas, kuris neapsakomai ypatingas, kuris pakerta kojas, sunaikina racionalų mąstymą ir pakelia žmogų virš debesų. Psichologai įsimylėjusi žmogų apibūdina kaip: linkusį neracionaliai rizikuoti, euforinės būsenos, jautrų, dirglų, su padažnėjusiu pulsu, išsiblaškiusį ir kankinama nemigos. Taigi, kaip matome, meilė yra rimta liga :D Bet visi žmonės šaukiasi  šitos ligos nes vienatvė nėra maloni. Apie save ir meile atvirai galiu pasakyti, kad turbūt dar nesu mylėjus( bent nebuvo tokios meilės kuri aprašyta, apdainuota ar suvaidinta). Aišku buvo stiprių susižavėjimų, kurie buvo aptemdė smegenis, bet pasveikau :)  Taigi pabaigai,  norėčiau palinkėti kiekvienam iš jūsų surasti tą tikrąją meilę, kuri tęstus visą gyvenimą, o ne tris metus (kaip knygoj), nes juk meilė yra prasmingo gyvenimo garantas :)
p.s.stebiuosi pati kaip čia kietai parašiau ;D

p.s.s Meilė - nuostabi katastrofa: žinoti, kad trenksies galva į sieną ir vis tiek didinti greitį, lėkti į pražūtį  su šypseną, smalsiai laukti akimirkos kai, viskas išlėks į orą.

Patiko (0)